Šuo namuose – tai džiaugsmas, bet ir atsakomybė. Dauguma šeimininkų myli savo augintinius nuoširdžiai, tačiau kai kurie svarbūs dalykai lieka nežinomi arba nukeliami „vėlesniam laikui”. O tas „vėliau” kartais kainuoja brangiai – ir finansiškai, ir emociškai.
Skiepai – ne tik šuniuko reikalas
Vienas labiausiai paplitusių mitų: jei šuo paskiepytas jaunystėje, to pakanka visam gyvenimui. Deja, tai netiesa. Daugumos vakcinų apsauga silpsta per metus ar dvejus, todėl revakcinacija būtina reguliariai.
Šunų skiepai apsaugo nuo ligų, kurios gali būti mirtinos: maro, parvovirozės, leptospirozės, pasiutligės. Kai kurios iš jų pavojingos ir žmonėms – ypač vaikams ar silpnesnės imuninės sistemos šeimos nariams.
Šeimininkai kartais dvejoja: „Mano šuo beveik neišeina iš kiemo, kam jam skiepai?” Tačiau užkratą galima parnešti ant batų, drabužių, net su maistu. Virusai nežiūri, ar šuo gyvena bute, ar sodyboje.
Profilaktiniai vizitai – ne tik kai skauda
Kitas dažnas požiūris: pas veterinarą einame, kai kažkas negerai. Šuo šlubuoja, nevalgantis, vemia – tada taip, būtina. Bet kai viskas gerai – kam vargti?
Problema ta, kad daugelis ligų ankstyvose stadijose nesukelia jokių simptomų. Šuo atrodo sveikas, aktyvus, džiaugsmingas – o viduje jau vyksta procesai, kuriuos lengva sustabdyti dabar, bet sunku gydyti vėliau.
Inkstų ligos, širdies problemos, ankstyvos onkologinės stadijos – visa tai galima aptikti profilaktinio patikrinimo metu. Veterinaras Vilniuje gali atlikti kraujo tyrimus, ultragarsinį ištyrimą ir kitus patikrinimus, kurie parodo realią situaciją, ne tik išorinę išvaizdą.
Rekomenduojama jaunus šunis tikrinti bent kartą per metus, vyresnius – kas pusmetį.
Dantų problema, apie kurią nekalba
Šunų burnos higiena Lietuvoje vis dar tabu tema. Daugelis šeimininkų niekada nežiūrėjo savo šuniui į dantis – ir nenutuokia, kad ten gali slypėti rimtos bėdos.
Apnašos, akmenys, dantenų uždegimas – tai ne tik estetikos klausimas. Bakterijos iš burnos patenka į kraują ir gali pažeisti širdį, inkstus, kepenis. Senyvo amžiaus šunys su blogais dantimis dažnai kenčia chronišką skausmą, kurio niekaip neišreiškia – tiesiog tampa ramesniais, mažiau aktyviais.
Profesionalus dantų valymas ultragarsu, atliekamas veterinarijos klinikoje, gali pailginti augintinio gyvenimą ir pagerinti jo kokybę. Tai procedūra, kurią verta atlikti bent kartą per porą metų.
Kastravimas – ne bausmė, o rūpestis
Apie kastravimą ir sterilizavimą vis dar egzistuoja daug mitų. „Šuo pasikeis”, „praras charakterį”, „tai nehumaniška” – tokius argumentus girdi veterinarai kasdien.
Realybė kitokia. Kastruoti šunys gyvena ilgiau – tai patvirtina tyrimai. Sumažėja agresijos, pabėgimų ieškant patelės, žymėjimo namuose. O svarbiausia – išnyksta rizika susirgti tam tikromis onkologinėmis ligomis, kurios nekastruotiems gyvūnams pasitaiko dažnai.
Sprendimą, žinoma, priima šeimininkas. Tačiau jis turėtų būti pagrįstas faktais, ne mitais.
Mityba – ne tik skanus maistas
„Mano šuo valgo tą patį ką ir mes” – frazė, kuri veterinarus verčia sunerimti. Žmonių maistas šunims dažnai netinka: per daug druskos, prieskonių, riebalų. Kai kurie produktai – svogūnai, šokoladas, vynuogės – tiesiog toksiški.
Kokybiškas šunų maistas sukurtas atsižvelgiant į jų fiziologiją. Tai nereiškia, kad būtina pirkti brangiausią – bet verta rinktis sąmoningai, skaityti sudėtį, konsultuotis su specialistu.
Nutukimas šunims tapo epidemija. Šeimininkai iš meilės perkrauna dubenėlį, duoda skanėstų tarp valgymo, nepastebi, kaip augintinis tampa apkūnesnis. O antsvoris trumpina gyvenimą, slegia sąnarius, didina diabeto ir širdies ligų riziką.
Senėjimas – natūralu, bet reikalauja dėmesio
Šuo, sulaukęs septynerių ar aštuonerių metų, jau laikomas senyvu. Tai nereiškia, kad jis tuoj pasens – bet fiziologija keičiasi, ir priežiūra turi keistis kartu.
Dažnesni veterinariniai patikrinimai, pritaikyta mityba, švelnesnis fizinis krūvis – visa tai padeda augintiniui pasiekti garbingą amžių geros sveikatos.
Šuo negali pasakyti, kad jam skauda ar kažkas negerai. Jis pasitiki šeimininku – kad tas pastebės, supras, pasirūpins. Ir dažniausiai užtenka nedaug: dėmesio, reguliarių vizitų ir sąmoningo požiūrio į prevenciją.
